SuperKreditai.lt

greitas kreditas

Greitas kreditas ir apklausų paradoksai

Laisvoje rinkoje pasiūla ir paklausa yra susijusios tarpusavyje. Verslas priklauso nuo vartotojų pasirinkimo, vartotojai natūraliai nesinaudos netinkamomis ir nenaudingomis paslaugomis. Kita vertus, vartotojas gali naudotis tuo, kad pasiūlo verslas. Todėl kartais susidaro dviprasmiškos situacijos, kuomet žmonės tarsi ir prastos nuomonės yra apie kai kurias paslaugas, bet vis tiek jomis naudojasi. Pavyzdžiui, apie greituosius kreditus kalbama daug ir iš įvairiausių rakursų. Vieni teigia, kad greitas kreditas – tai tiesiausias kelias link finansinio žlugimo, kiti įsitikinę, kad, naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis, yra saugu ir patogu. Ir sprendžiant pagal greito kredito paslaugos populiarumą teigiamų atsiliepimų turėtų būti didžioji dalis. Tačiau šį rudenį Lietuvos banko užsakymu buvo atlikta visuomenės apklausa, kurios rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis žmonių nepasitiki greitųjų kreditų bendrovėmis. Apklausoje žmonės buvo klausiami, kaip ir kiek pasitiki skirtingomis finansinių paslaugų įmonėmis.

Taigi, po apklausos paaiškėjo, kad daugiausiai pasitikėjimo sulaukė draudikai. Draudimo bendrovėmis visiškai pasitiki 65 proc. apklaustųjų, o nepasitiki 16 proc. respondentų (19 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.) Draudimo bendrovės apmoka patirtą žalą, turi ekspertus, sutvarko daug dokumentų, taigi tai ir gali nulemti žmonių pasitikėjimą. Nors kaupiamieji gyvybės draudimo fondai, kuriais dalis draudimo bendrovių vilioja naujus klientus, nekelia pasitikėjimo 20 proc. apklaustųjų. Palyginus su kitais rezultatais, tai nėra didelis skaičius.

O štai apie komercinius bankus respondentai pasisakė griežčiau: jais pasitiki 46 proc. respondentų. Kas penktas savo pasitikėjimą argumentavo tuo, kad, naudodamasis banko teikiamomis paslaugomis, nesusidūrė su problemomis ar nepatogumais. Iš tikrųjų tai atspindi tai, kad bankai visada yra išskirtinė įstaiga, į kurią vartotojai turi atskirą požiūrį. Beje, 16 proc. respondentų nurodė, kad neturi kitų alternatyvų, taigi jiems tenka naudotis bankų paslaugomis ir jais pasitikėti. Tuo tarpu, nepasitikėjimas komerciniais bankais dažniausiai siejamas su dideliais paslaugų įkainiais (22 proc.), naujais mokesčiais ir limitais (10 proc.). Natūralu, kad didėjantys įkainiai sukelia klientų nepasitenkinimą, tuo labiau, kad bankų paslaugos yra reikalingos kiekvienam ir vartotojai neturi kito pasirinkimo, kaip susitaikyti su nustatytais įkainiais.

O štai toje pačioje apklausoje paaiškėjo, kad greitas kreditas nekelia pasitikėjimo. Greitųjų kreditų bendrovėmis nepasitiki 67 proc. apklaustųjų. Dažniausiai minimos nepasitikėjimo priežastys – didelės palūkanos, be apribojimo dalinami greitieji kreditai, galimybė įklimpti į skolas. Pasitikėjimą kredito bendrovėmis išreiškė 8 proc. tyrime dalyvavusių apklaustųjų. Ir šį pasitikėjimą nulėmė operatyvus paslaugos suteikimas. Taigi, nepasitikėjimo priežastys yra visiems ir visada girdimos diskusijose apie greituosius kreditus. Įdomiausia, jog šiaip jau vyrauja nuomonė, kad greitas kreditas – dažno lietuvio kasdienybė, tačiau greitųjų kreditų bendrovės teigia, kad jų paslaugomis naudojasi vos 15 proc. šalies gyventojų. O 85 proc. su kredito bendrovėmis nėra tiesiogiai susidūrę ir nuomonę apie šį sektorių yra susidarę tik iš aplinkoje esančios informacijos. Taigi, skaičiai apie greitųjų kreditų bendroves skirtinguose tyrimuose nesutampa. Jeigu tik 15 procentų naudojasi greito kredito paslauga, tai kodėl kituose tyrimuose teigiama, kad kas 5 lietuvis yra naudojęsis šia paslauga? Jei žmonės visiškai nepasitiki šio sektoriaus bendrovėmis, tai kaip tos bendrovės ne vienus metus sėkmingai išsilaiko rinkoje? Taigi, po įvairių apklausų kartais klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl svarbiausia turėti ir pasikliauti savo nuomone ir patirtimi.